Siautėja sukčiai internete, kaip apsisaugoti?
Šiais laikais didžiausi pinigų praradimai vyksta internetu - SMS žinutėmis arba per vadinamuosius „fake“ skambučius. Realių fizinių vagysčių mažėja, arba apie jas rašoma mažiau. Šiuo straipsniu norime apžvelgti, kokie būdai šiuo metu naudojami ir ką daryti, kad nepakliūtumėte į sukčių (angl. scammers) pinkles.
Kaip nepapulti sukčiams perkant internetu suklastotuose svetainėse
Greita atmintinė - ko nedaryti:
- Nedalinkite savo banko kortelės duomenų ar prisijungimų. Bankai to niekada neprašo ir neprašys.
- Gavote SMS, kad užstrigo siunta - nespaudinėkite žinutėje esančių nuorodų. Siuntos būklę patikrinkite kurjerių svetainėse įvedę siuntos numerį patys, o ne žinutės esančioje nuorodoje.
- Gavote sąskaitą, kurios nelaukėte - ypač jei laiškas yra angliškas arba rusiškas. O įmonė yra Lieutvoje - neatidarinėkite prisegtų failų. Patikrinkite siuntėją: užvedus pelę ant siuntėjo dažnai matomas pilnas el. pašto adresas. Jei adresas atrodo neįprastas ar surašytas atsitiktinai - trinkite laišką.
- Patikrinkite prisegtų failų pavadinimus ir siuntėją - niekada neatidarinėkite neaiškių prisegtukų.
- Jeigu gaunate SMS su kodu, kurį kas nors prašo padiktuoti (pvz., pažįstamas ar draugas socialiniuose tinkluose), neišduokite jo ir ištrinkite žinutę.
Socialinių tinklų perėmimo strategija
Dažnai sukčiai perima vieną socialinių tinklų paskyrą ir ją naudoja apgaulėms. Užtenka vienos nulaužtos paskyros arba paskyros dublikato - ir ciklas prasideda: žinutės visiems kontaktams su prašymu paskolinti pinigų, esą įvyko nelaimė, arba prašymas dalyvauti „loterijoje“ ir pateikti jūsų telefono numerį. Kai į telefoną ateina žinutė su kodu, prašoma jį pasakyti - padiktavus kodą, paskyra perimama. Dažnai perimtos paskyros susietos su kitomis platformomis (pvz., Facebook su Instagram) ir vėliau pakeičiamas telefono numeris bei el. paštas - paskyrų atgauti tampa itin sunku.
Patarimas: jeigu rašo prastai pažįstamas žmogus - ignoruoti. Jei rašo tikrai pažįstamas draugas - paskambinkite arba susitikite ir pasiteiraukite, ar jo paskyra nebuvo nulaužta. Kartais nulaužtos paskyros savininkai spėja apie tai pranešti draugams, bet ne visi tai pastebi laiku.
Banko kortelių duomenys ir prisijungimai
Sukčiai dažnai siunčia klastotus, profesionaliai atrodančius laiškus tarsi iš kurjerių, banko arba kitų paslaugų tiekėjų. Būdinga situacija - laiškas su mygtuku „peržiūrėti sąskaitą“, vedantis į padirbtą mokėjimo puslapį, kuriame jūsų prašoma įvesti kortelės duomenis. Šie duomenys nukeliauja ne apmokėjimui, o sukčiams į duomenų bazes. Vėliau kortelės naudojamos pirkimams arba gaminamos nelegalios fizinės kortelės, kuriomis bandoma atsiskaityti parduotuvėse. Dažniausiai tokie nusikaltimai vyksta tarptautiniu mastu.
Patarimas: naudokite vienkartines virtualias korteles - jos „sunaikinamos“ po pirmo apmokėjimo. Jei pastebėjote, kad pats suvedėte duomenis į padirbtą puslapį, tokias korteles galite ištrinti. Virtualias korteles siūlo kelios fintech įmonės (pvz., Revolut).
Kurjeriai - „užstrigo siunta“
Dažnai gaunamos SMS apie „užstrigusią siuntą“ pasirodo ypač tada, kai siuntos tikrai laukiate - iš baimės ar nerimo spaudžiate nuorodą. Kurjeriai paprastai neprašo papildomai susimokėti už siuntinį, jei jau sumokėta už pristatymą - tai siuntėjo ar tiekėjo problema. Kurjeriai taip pat dažniausiai nesiunčia nuorodų SMS žinutėse ar neblokuoja siuntų tokiu būdu.
Patarimas: pirmiausia patikrinkite siuntos būklę kurjerio oficialioje svetainėje su tikru siuntos numeriu arba paskambinkite kurjerių nurodytu telefono numeriu, kuris pateiktas jų svetainėje - ne per SMS nuorodą.
Apmokėkite sąskaitą - kaip elgtis
Buvo atvejų, kai siunčiami padirbti el. laiškai su prašymu apmokėti už domeną ar hostingo paslaugas. Mygtukas „peržiūrėti sąskaitą“ nukreipia į netikrą puslapį, būtinai prašantį įvesti kortelės duomenis. Prieš mokėdami pagalvokite: ar tiekėjas tikrai prašo mokėjimo šiuo būdu? Lietuvoje dažnai atliekame bankinius pavedimus (pvz., SEPA), o ne įvedame kortelės duomenis kiekvienam mokėjimui.
Patikrinkite tiekėjo oficialų adresą ir prisijunkite patys: pvz., Hostinger - hostinger.lt, Interneto Vizija - iv.lt, e.sveikata - esveikata.lt ir pan. Nepasitikėkite nuorodomis el. laiškuose.
Jeigu prisegtas failas, atkreipkite dėmesį į pilną failo pavadinimą - kartais jis gali atrodyti kaip saskaita-hostinger.pdf.jasdhasdg.exe, t. y. iš tikrųjų tai vykdomasis failas, o ne PDF. Norėdami pamatyti pilną pavadinimą, užveskite pelės žymeklį ant failo arba peržiūrėkite failo savybes.
Vadovaukitės logika
Geriausia strategija - neskubėti. Gavus žinutę ar el. laišką, nedarykite veiksmų iš karto. Sustokite, apmąstykite ir patikrinkite turinį. Ar jis neatrodo įtartinas? Jei prašo prisijungti - prisijunkite tik per oficialią svetainę, ne per pateiktas nuorodas. Niekuomet nedalinkite prisijungimų ar gaunamų kodų tretiesiems asmenims - nei policininkui, nei bankininkui. Neperveskite pinigų nepažįstamiems asmenims.
Jei esate vyresnio amžiaus arba turite šeimos narių ar draugų, kurie geriau išmano kompiuterius, pasikonsultuokite su jais - jų nuomonė nieko nekainuos, o gali sutaupyti didelių pinigų sumų.
Kiti straipsniai
